AUTO 'Ant bangos'

Bartninku baznycios griuvesiai

N54° 30.114' E23° 01.612'

Brasta 1

Brasta 2

Brasta 3

Brasta 4

Brasta 5

Finisas AUTO Ant Bangos

N54° 23.693' E22° 50.273'

Klampučių dvaras

Dvaro rūmai pastatyti XIX a., 1883 m. pagal V. Rybarskio projektą pristatytas antrasis aukštas centrinei rūmų daliai. Dvarą valdė Skomskiai. Apie 1914 m. dvaro savininkas buvo Ungulevičius.

Po II pasaulinio karo dvaro teritorijoje įkurta Klampučių pradinė mokykla.

Lankeliškių mūrinės bažnyčios griuvėsiai

Lankeliškių bažnyčiai 1609 m. dovanoti 3 valakai Lankeliškių ir 3 valakai Skerpievių kaimuose. Nuo 1612 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Apie 1763 m. supuvusiai bažnyčiai pakeisti sienojai. 1805 m. griūvančioje bažnyčioje uždraustos pamaldos, pastatyta laikina stoginė. 1817 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ją 1845 m. konsekravo Seinų vyskupas Povilas Strašinskis. XVIII a. pab.-XIX a. pirmojoje pusėje su pertraukomis veikė parapinė mokykla. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius 1908 m. įsteigė biblioteką – skaityklą. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebono Vaclovo Balsio rūpesčiu 1937 m. pastatyta parapijos salė.

Vos prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. birželio 22 d. traukdamiesi raudonarmiečiai V. Balsį ir su juo buvusį Marijampolės gimnazijos kapelioną vikarą Joną Petriką bei Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių Justiną Dabrilą suėmė ir nuvežę į netoliese esantį Budavonės mišką žiauriai nukankino. V. Balsys palaidotas šventoriuje. Parapijiečiai pastatė paminklą kankiniams, bet 1944 m. grįžus sovietams jis susprogdintas ir oficialiai paskelbta, kad kunigus nukankino naciai. 1944 m. vokiečiai bažnyčią susprogdino. 1948 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia.

1989 m. atstatytas paminklas kankinimų vietoje, jį pašventino vyskupas Juozas Žemaitis.

Senoji Zapyškio bažnyčia

Ypač įdomi ir reikšminga Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, vieniša, stovinti miestelio šiaurinėje dalyje, ant kairiojo Nemuno upės kranto. 1578 m. Naugarduko vaivada Povilas Sapiega, kuriam priklausė dideli žemės ir girių plotai, savo dvare Sapiegiškyje, vėliau pavadintame Zapyškiu, pastatė bažnyčią. Tai vienas seniausių mūrinių statinių Lietuvoje, unikalus, vietinių statybininkų išmūrytas, XVI a. antros pusės gotikinės architektūros statinys.
Meistrai sumūrijo net vieno metro storio sienas. Bažnyčios fasadai buvo išpuošti profiliuotomis plytomis ir padalinti kontraforsais, frontonas suskaidytas grakščiomis nišomis, kurios dar ir šiandien demonstruoja gotiškąjį veržimąsi į dangų. Bažnyčia daugelį kartų buvo restauruojama. XVII a. pr. šiaurinėje pastato dalyje buvo pristatyta nedidelė zakristija, o priešais pagrindinį fasadą – medinė varpinė su bokšteliu, kuri tik 1912 m. buvo nugriauta.
Ilga Zapyškio bažnyčios istorija buvo palyginti laiminga. Jos beveik nesuniokojo karai ir gaisrai. Kai 1812 m. Napoleono kariuomenė žygiavo į Rusiją, kareiviai bažnyčioje buvo įsirengę arklidę. Prancūzai bažnyčios interjerui pridarė daug žalos. Žinoma, kad jų arkliai net apgraužė altoriaus groteles. Didžiausi šios bažnyčios priešai – negailestingi Nemuno potvyniai. Senieji zapyškiečiai atmena, jog per didįjį 1946 m. potvynį bažnyčia buvo smarkiai apgadinta – sugriauta presbiterija ir išversti apie bažnyčią augę seni gluosniai. Potvynio padaryta žala gerai matyti presbiterijos sienose, kurių nemaža dalis yra sumūryta naujai.
Nuo XX a. pradžios ši bažnyčia kulto reikalams nenaudojama. 2002 m. jai suteiktas kultūros paminklo statusas. 

Startas AUTO 'Ant Bangos'

Vinkšnupių dvaras

Praeityje vietovė garsėjo musulmonais, kurie čia pasistatė savo maldos namus – Vinkšnupių mečetę. Manoma, kad Vinkšnupiai buvo padovanoti totorių karo vadui Temis Tuhanui Bėjui, kuris talkino lietuvių pulkams Žalgirio mūšyje (1410 m.). Kažkuris jo įpėdinis vedė vietos dvarininkaitę lietuvaitę Baranauskaitę. Po šių vedybų įpėdiniai gavo Tuhan Baranauskų pavardę.

Dar išlikusios senos totorių kapinės. Tačiau tarpukario Lietuvos laikais šios žemės jau priklausė Gavrilkevičiams, kurie čia pasistatė raudonų plytų dvarelį su arkadiniu portiku ir balkonu.
Plačiau apie dvaro istoriją: http://www.dvylikakedziu.lt/index.php/dvar-istorijos/83

Vistycio malunas

Zyplių dvaras (Lukšiuose)

Napoleonas Bonapartas Veliuonos seniūnijos dalį kairiajame Nemuno krante – Lukšių, Sintautų, Plokščių bei Ilguvos parapijas – atidavė kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui, kuriam mirus 1813 m. valdas paveldėjo jo sesuo Teresei Tiškevičienei. Visa valda (155 kaimai ir apie 300 valakų girios) vadinosi bendru Zyplių turtų vardu, o patys Zypliai buvo dvarelis su apie 60 margų žemės (dabar Senieji Zypliai).

Naujoji savininkė Zyplių net nematė, nes nuolat gyveno Paryžiuje. Apie 1845–1855 m. pritrūkusi pinigų, dvarą pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Šis pasistatė naują dvarą netoli Lukšių ir pavadino jį Naujaisiais Zypliais. Vieta, kurioje pastatyti rūmai, vadinosi Palankiais – dvarininkas stengęsis taikiai sugyventi su vietos žmonėmis.

Jonui Bartkovskiui mirus, dvaras atiteko podukrai Joanai Volfersaitei-Kučinskienei, kuri dvare negyveno ir į dvarą buvo atvykusi tik du kartus (statant ir šventinant bažnyčią).

Vėliau Zypliai atiteko Liudvikai Ostrovskienei, Naujuosius Zyplius pardavusiai grafui Tomui Potockiui, kuris 1891–1901 m. iš pagrindų pertvarkė dvaro sodybą – vienaaukščiams rūmams pristatė dviaukščius korpusus, sukūrė vakarinę parko dalį, nutiesė parką ribojančius kelius-alėjas.

Apie 1897 m. nuo garo mašinos sudegė visi mediniai ūkiniai pastatai, vietoj jų buvo atstatyti plytų mūro.

1912 m. Varšuvoje grafas staiga mirė ir buvo pervežtas į Zyplius. Po jo mirties iki Antrojo pasaulinio karo dvarą valdė grafo žmona.

1919 m. iš Seinų čia perkelta kunigų seminarija, dar vėliau atidaryta žemės ūkio mokykla. Karo ir pokario laikotarpiu veikė ligoninė, buvo kolūkio kontora, apylinkės vykdomasis komitetas.

Lukšių miestelio seniūno Vido Cikanos rūpesčiu 2002 m. pradėti dvaro tvarkymo ir atstatymo darbai. 2012 m. atidaryti restauruoti dvaro rūmai. 2014 m. buvusioje dvaro vežiminėje įsikūrė Zanavykų muziejus. Šiuo metu dvare eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, vyksta koncertai, spektakliai, plenerai, stovyklos. Per metus dvarą aplanko apie 10 tūkst. svečių.

Dvaro pastatus supa 21 ha ploto parkas. Jame auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai.

NUOTYKIAI SU LIETUVON.LT: Nori savo el. paštu gauti suplanuotus ir keliauti paruoštus maršrutus? Prenumeruok čia: https://goo.gl/wz0ZHQ